Šis trumpametražis filmas per nepilnas dvi minutes nagrinėja daugybę sudėtingų problemų. Vaikas pajūryje stato smėlio pilį, įmantriai papuoštą kriauklelėmis ir augalais, kad ji atrodytų kaip labai mylimi namai. Bangoms pradėjus artėti, vaiko motina ateina į pagalbą. Nors ji bando apsaugoti smėlio pilies pamatus, nei vienas iš jų negali sustabdyti bangų ir atrodo, kad pilis bus tikrai sugriauta. Kai visos viltys yra prarastos, nepažįstamų žmonių grupė susirenka aplink pilį, kad ją apgintų: kiekvienas žmogus padeda po akmenį aplink pilies pamatus, kad ją sustiprintų prieš kylančias bangas. Filmo pabaigoje sugretinama graži, naujai sustiprinta smėlio pilis ir už jos esantys tikri namai pajūrio bulvare. Šis filmas suteiks daugybę galimybių diskusijoms 4-7 metų ir 8-11 metų amžiaus vaikams. Metaforos panaudojimas sukuria realų, prieinamą ir saugų būdą keblioms temoms apsvarstyti. Ypač, kiekvieno asmens teisę turėti saugią gyvenamąją vietą bei darnią plėtrą/ klimato kaitą, nes pakrančių erozijos tema yra akivaizdi. Migracijos pasakojimas yra sunaikinto namo numanoma prielaida – kas atsitinka, kai namų neįmanoma išgelbėti? Kur tuomet yra namai? Simbolinis namų praradimas taip pat atstovauja galimybę apsvarstyti, kaip yra prarandami namai, ne vien dėl natūralių priežasčių ar klimato kaitos, bet ir dėl karo ir išvengiant smurto.
