DIALLS Kultūrinis Raštingumas

Kaip mes apibūdiname ‘kultūrinį raštingumą’?

Klasikinis Požiūris

„Kultūrinio raštingumo“ sąvoką 1980 metais pradėjo naudoti E.D. Hirsch, formuluodamas tam tikrą įsisavinamų žinių sankaupą, kuri būtina kiekvienam JAV jaunuoliui, norinčiam sėkmingai gyventi ir veikti visuomenėje. Jis sudarė kultūrinių idėjų, būtinų žinoti kiekvienam amerikiečiui, sąrašą.

DIALLS Požiūris

DIALLS projekte ši sąvoka skiriasi: nors mes sutinkame, kad yra svarbu suvokti tarp mūsų egzistuojančių kultūrų istorijas ir idėjas, mūsų požiūris išeina už kultūrinio raštingumo kaip mokslo ribų.

Mūsų naudojama ‘kultūrinio raštingumo’ sąvoka apima nuostatas ir gebėjimus, padedančius asmenims siekti kasdienio gyvenimo darnos.

Empatija tampa kultūrinio raštingumo pagrindu, padedančiu geriau išklausyti bei suprasti skirtingus kitų žmonių gyvenimo požiūrius ir jų vertybes. Gebėjimas bendradarbiauti yra esminis ir jo vystymui reikalinga praktika: norėdami sėkmingai bendradarbiauti, asmenys turėtų labiau vertinti įvairovę, gerbti kitus, ieškoti kompromiso bei siekti išgyvendinti prietarus (Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, 2006 m.)

Norite sužinoti daugiau?

  • Mūsų Kultūrinės Analizės Metmenų diagrama (esanti dešinėje) atspindi esmines DIALLS sąvokas, susijusias su kultūriniu raštingumu ir Europos suvokimu.
  • Mūsų terminų žodynėlis paaiškina šias sąvokas taip, kaip jos vartojamos Europos švietimo politikos dokumentuose.
  • Skaitykite tyrėjų Fiona Maine ir Victoria Cook iš Kembridžo Universiteto bei Tuuli Lähdesmäki iš Jyväskylä Universiteto straipsnį Naujai Suvokiant Kultūrinį Raštingumą kaip Dialoginę Praktiką. Jį galite rasti Londono Švietimo Apžvalgoje.

This project has received funding from the European Union’s Horizon 2020 research and innovation Programme under grant agreement No 770045.

The sole responsibility of this publication lies with the author. The European Union is not responsible for any use that may be made of the information contained therein.