Šis gražus Baltijos (latvių) stotelės pavyzdys prasideda nuo pramonės vaidmens besikeičiančiame kraštovaizdyje : nyksta snieguotos miško scenos, o jų vietoje atsiranda miestas. Miesto aikštės centre yra parkas, kuriame gyvena laukinių gyvūnų grupė. Pasakojimo esmė – gyvūnai daro viską, kas įmanoma, kad dalyvautų pilietiniame ir socialiniame gyvenime: jie padeda žmonėms, atlikdami daugybę skirtingų veiklų už kurias mokama grynaisiais (pinigais). Kai jie atlieka savo savo vaidmenis, filme vaizduojami įvairios, įprastos gyvenimo sąveikos: vaikų auginimas, naktinis gyvenimas, gatvės maisto pardavėjai. Atomazga atskleidžiama pabaigoje filmo kai gyvūnai naktį susitinka aikštėje, kad suskaičiuotų įsigytas lėšas. Didžiulės pinigų krūvos aikštės viduryje pakanka, kad nugriautų miestą ir sugrįžtų į dykumą. Filmo pabaigoje gyvūnai sunaikina miesto erdvę ir sugrįžta į seną buveinę. Filmas perteikia kultūrinio paveldo problemą, pateikdamas du elementus – tarp gamtos / miesto ir gyvūno / žmogaus, o pasakojimo jėga vaizduoja griaunamąjį požiūrį į darbą.
