Catherine Prowse ir Hannah Quinn filmas pasakoja apie moterį, kuri randa paguodą karo metu savo sode augindama citrinas. Iš popieriaus sukurta filmavimo aikštelė parodo karo nuniokoto ir nusiaubto miesto vaizdą. Iš griuvėsių pasirodo pagrindinė veikėja, einanti į savo slaptą sodą mažame šiltnamyje, savo namo alėjoje. Šioje nuošalioje vietoje ji augina citrinmedžius ir dalijasi vaisiais su visais gyventojais, net bomboms krintant ant aplinkinių namų. Karui įsisiautėjus, pagaliau ateina laikas palikti namus: šiltnamis sugriaunamas. Pakeliui iš griuvėsių į saugų vagoną, ji atranda paskutinę išlikusią citriną. Ji duoda ją pauostyti mažai mergaitei kaip galimos taikos priminimą ir vagonas pajuda. 12-15 metų amžiaus moksleiviams patiks diskutuoti apie sodų ir gamtos vaidmenį karo ir skurdo sąlygomis. Tai taip pat geras būdas aptarti sodo kaip galingo literatūrinio įkvėpimo šaltinį.
