Šio filmo pavadinime atsispindinti skaudi ironija parodo, kad filmo autorius griežtai kritikuoja sprendimus svarbiais priverstinės migracijos klausimais. Filmas prasideda tradicine animacija, vaizduojančia pabėgėlių grupę. Gelbėdamiesi nuo pavojų, jie bėga į Europą, nes galvoja, kad ten jiems bus saugu. Kai grupė įsivaizduoja, kaip jie atvyksta į Eifelio bokštą ir Pizos bokštą, jų kelionės pavojai filmo režisieriaus perteikiami beveik kaip farsas. Ši efektyvi meninė priemonė verčia žiūrovą nejaukiai pasijusti, nes pabėgėlių krizės siaubas ir sunkumai sąmoningai vaizduojami taip primityviai. Nejaukumo jausmas silpnėja filmo pabaigoje, kai animacija dramatiškai persijungia į tiesioginį veiksmą. Matome išvargusį pabėgėlį, kurį dėl prieglobsčio apklausinėja migracijos tarnybos pareigūnai. Šis išradingas trumpametražis filmas yra veiksminga priemonė, skatinanti 12-15 metų mokinius realiai suvokti migrantų krizę. Prieš pasirinkdami šį filmą diskusijai, apsvarstykite ar jis tinkamas jūsų mokiniams. Šis filmas rekomenduojamas emociškai subrendusiems mokiniams, turintiems ankstesnės patirties grupėse diskutuoti sudėtingais klausimais.
